„Broliai“ – norvegų atsakas Richardo Linklaterio „Vaikystei“

Per Kalėdas kino teatrus pasieksiantis patyrusios dokumentinio kino režisierės ir operatorės Aslaug Holm projektas „Broliai“ (Brødre, 2015) – tai aštuonerius metus filmuotas darbas. Kino kūrėja dokumentuoja savo dviejų sūnų vaikystę ir paauglystę, pasakodama intymią šeimos istoriją ir kartu atskleisdama universalias greitai bėgančio laiko, broliškos meilės, motinystės, mažų ir didelių brandos iššūkių temas.

Senas namas ant upės kranto, sodas, vasaros nuošalioje Smolos saloje, iš kurios kilusi jų mama, futbolo aikštelė, mokykla – visas brolių Markuso ir Luko pasaulis virsta viena didele filmavimo aikštele. Poetiška mozaika dėliojama iš žaidimų, atradimų, kivirčų ir susitaikymų, juoko, iššūkių. Didieji pirmieji kartai – mokykla, pirmasis pasimatymas ir mažoji kasdienybė pinasi ir skleidžiasi prieš žiūrovų akis kaip pats gyvenimas.

Vyresnėlis Markusas mėgsta futbolą, tuo tarpu Lukas yra mąslesnis, sudėtingus klausimus apie save ir gyvenimą keliantis berniukas. Mamos-režisierės žvilgsnis subtiliai pagauna brolių asmenybių panašumus ir skirtumus, jų kaitą ir raidą. Abu berniukai jaučiasi ir elgiasi neįtikėtai natūraliai prieš kamerą, tačiau jų požiūris, ypač paaugus, nėra nekritiškas. Jie nevengia diskusijų apie filmavimo tikslus ir įtaką jų gyvenimui.

Šis dokumentinis pasakojimas neišvengiamai pasmerktas būti lyginamas su Richardo Linklaterio „Vaikyste“ (Boyhood, 2014) ir neretai yra pristatomas kaip dokumentinė šio filmo versija. Visgi, net ir gvildendamas panašias brandos, bėgančio laiko, šeimos santykių temas, „Broliai“, be jokios abejonės, yra unikalus, savitas ir kai kuriais aspektais netgi autentiškesnis filmas.  

Dokumentuodama asmenišką šeimos gyvenimą Aslaug Holm sugeba išlaikyti stebinantį profesionalios kino kūrėjos atstumą ir neutralumą, tačiau kartu nevengia įpinti į pasakojimą ir savo minčių, abejonių, atverti tam tikro nesaugumo jausmo. Šis filmas yra tiek pat apie vaikystę, brolystę, kiek ir apie motinystę bei jos išmėginimus.

Atidus kameros žvilgsnis pagauna trapias, efemeriškas akimirkas, sukurdamas vizualinį palikimą, dar vieną neįkainojamą įrašą į turtingą šeimos istoriją, parodantį, kad tai, iš kur atėjome, yra lygiai taip pat svarbu kaip klausimas, kur einame.

Nuo gruodžio 26 d. jaudinančią dokumentinę juostą galima bus pamatyti ir kino teatruose, ir internetinėje platformoje „Namų kino pasaka“.

Filmo anonsas: