Dramoje „Smėlio audra“ – skvarbus žvilgsnis į Izraelio beduinų bendruomenės moteris
Lapkričio 25 – gruodžio 4 dienomis vyksiančio tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ metu Lietuvos žiūrovai turės galimybę išvysti solidų debiutą – pirmąjį režisierės Elite Zexer filmą „Smėlio audra“ (Sufat Chol, 2016). Negevo dykumoje įsikūrusios beduinų bendruomenės moterų padėtį jautriai fiksuojanti drama laimėjo Didįjį žiuri prizą Sandanso filmų festivalyje, pelnė geriausio filmo titulą svarbiausiuose Izraelio kino apdovanojimuose „Ophir“ bei buvo išrinkta oficialiu Izraelio pretendentu į „Oskarą“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Filmą pristato Izraelio ambasada Lietuvoje.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad filme stebime santykinai modernią bendruomenę – šeimos, apie kurią sukasi visas veiksmas, galva Sulimanas (Hitham Omari) moko savo paauglę dukterį Leilą (Lamis Ammar) vairuoti automobilį. Mergina studijuoja, turi mobilųjį telefoną ir... slaptą vaikiną. Tačiau netrunka paaiškėti, jog laisvės ribos – itin siauros ir aiškia nubrėžtos.
Faktas, jog Leila susitikinėja su vaikinu iš kitos genties, vienareikšmiškai priimamas kaip nepagarba ir gėdos užtraukimas šeimai. Pagal bendruomenės tradicijas merginai apskritai nedera bendrauti su jokiais vaikinais, o vyrą jai privalo išrinkti tėvas.
Net ir brangindamas savo dukrą bei linkėdamas jai gero Sulimanas verčia merginą tekėti už nemylimo sužadėtinio, nes to iš jo tikimasi. Leila negali laukti realios pagalbos ir iš savo motinos – vyrų dominuojamoje bendruomenėje moterys dažnai atsigręžia viena pieš kitą, motinos dukroms norom ar nenorom perduoda ydingus lyčių vaidmenis.
Leilos motina Džalila (Ruba Blal) susiduria su savomis problemomis – moteris privalo susitaikyti su faktu, jog vyras nusprendė parsivesti antrą, gerokai jaunesnę žmoną ir, maža to, ji turi surengti jaunajai nuotakai vestuvių ceremoniją. Keturiasdešimtmetės Džalilos ir vos aštuoniolikos sulaukusios Leilos pasauliai griūva ir abi jos bando kovoti už savo gyvenimus kaip išmanydamos, kovodamos viena su kita ir viena už kitą.
Režisierė, daugybę metų praleidusi gilindamasi į beduinų bendruomenę, skvarbiu antropologišku žvilgsniu atskleidžia hierarchines šios patriarchalinės santvarkos struktūras. „Smėlio audra“ demaskuoja destruktyvų ciklą, kuriame įstringa griežtai tradiciniais lyčių vaidmenimis paremta bendruomenė, o jos nariai – moterys ir vyrai – virsta atgyvenusių socialinių normų įkaitais. Individo laisvė ir laimė paminamos vardan socialinių struktūrų stabilumo.
Filmo anonsas:
