|
Visus naujų skonių pasiilgusius kino ir maisto gurmanus gegužės 9 d. ir 10 d. kino teatras „Pasaka“ kartu su Izraelio ambasada Lietuvoje kvies pažinti modernią Izraelio virtuvę. Dokumentiniame filme „Izraelio virtuvės beieškant“ („In Search of Israeli Cuisine“, 2016) išvysime dinamišką maisto kultūrą, kurioje tūkstantmetės tradicijos susilieja su inovatyvių, naujų skonių ieškančių jaunųjų maisto gamintojų entuziazmu. Per maistą atsiskleidžia šalies portretas ir šįkart išvysime ne tą Izraelį, kurį paprastai regime politinių straipsnių skiltyje, bet nukeliausime į svetingą intensyvių skonių, nosį kutenančių kvapų ir ryškių spalvų pasaulį.
Istorija ir geografija lėmė, kad Izraelis tapo kulinarine kryžkele, kurioje susitiko daugybės tautų maisto gaminimo tradicijos. Iš 80-ties viso pasaulio šalių sugrįžę žydai parsivežė ir unikalius maisto gaminimo papročius. Šis turtingas kultūrinis palikimas pynėsi su vietos etninėmis tradicijomis, kitų Artimųjų Rytų šalių, Šiaurės Afrikos, Viduržemio jūros virtuvių įtaka ir produktais. Rezultatas – geriausius elementus iš visų jų perėmęs unikalus, įvairove stebinantis lydinys.
Izraelio virtuvė nėra apibrėžta ir nusistovėjusi. Tai jaunos, savo identiteto ieškančios šalies maisto kultūra, turinti ir tvirtą tradicijų pamatą, ir drąsos bei noro atrasti naujus dalykus. Nors Izraelio virtuvės nereikėtų painioti su žydiška maisto gaminimo tradicija, jos, be abejo, susijusios. Tiek gaminant maistą namuose, tiek daugybėje viešojo maitinimo įstaigų, atsižvelgiant į kašruto taisykles, nevalgoma kiauliena, žvėriena, jūros gėrybės, kai kurios žuvys. Kadangi mėsa nevartojama kartu su pienu, pusryčiams dažniausiai pateikiami pieno produktai, o vakarienei – mėsos patiekalai.
Izraelio virtuvės pagrindas – šviežia produkcija. Visus metus čia galima įsigyti įvairiausių tik ką sunokusių vaisių ir daržovių, prieskoninių žolelių, todėl nenuostabu, kad kone prie visų patiekalų valgomos salotos. Izraelio maistas yra ne tik skanus, bet ir sveikas. Sakoma, kad net gatvės prekeivių užkandžiai ruošiami atidžiai ir su meile. Maistas Izraelyje yra neatsiejama kultūros dalis. Vaišingumo, svetingumo vertybės itin svarbios šioje šalyje, kur prie stalo susėdama ilgam, o vakarienė pradedama dalinantis daugybe užkandžių, vadinamųjų „mezze“, tarp kurių itin populiarios įvairių skonių bei tekstūrų baklažanų užtepėlės – „baba ghanouj“, „salat hatzilim“ (Izraelis kartais juokais vadinamas pasauline baklažanų sostine), marokietiškos kilmės pomidorų ar morkų salotos, pagardintos citrina bei kuminu, įvairios marinuotos daržovės ir alyvuogės.
Maistas, paprastai pardavinėjamas Tel Avivo gatvėse, pastaraisiais metais atkeliavo ir įsitvirtino geriausių pasaulio restoranų meniu. Tiek pačiame Izraelyje, tiek ir už jo ribų, žaidžiama tradiciniais ingredientais, pateikiamos modernios jų interpretacijos. Tradicinėse izraelietiškose salotose pomidorus keičia persimonai ir mangai, o iš sezamo sėklų gaminama „tahini“ pasta naudojama įvairiausiems desertams – sausainiams kepti ar ledams gaminti. Humusas, falafeliai, „šakšuka“ (dažniausiai pusryčiams valgomas pomidorų ir kiaušinių patiekalas, be kurio neapsieina joks izraelietiško maisto restoranas), vis dažniau sutinkami ir Lietuvos restoranų meniu.
Šefas Michaelis Solomonovas, filme „Izraelio virtuvės beieškant“ tapęs gidu po kulinarinį Izraelio pasaulį, neslepia susižavėjimo gimtosios šalies virtuvės įvairove. Savo knygoje apie Izraelio maistą jis apibendrina: „Izraelyje mano gomurys niekad nepavargdavo. Vos nusibosdavo vienas patiekalas, jį bemat pakeisdavo kitas. Visada atsirasdavo naujų užkandžių, kurių reikėjo paragauti, naujų skonių, žadinančių apetitą“.
Po vaizduotę ir apetitą žadinančio filmo peržiūros vegetariško maisto bistro „Zatar" kiekvienam apsilankiusiam įteiks po skanią dovaną.
|
