Kanų kino festivalyje apdovanotame filme – kova už laisvę mylėti

Kino žiūrovų širdis jaudina kalėjime vykstančios istorijos apie kalinius, atradusius viltį net ir blogiausiomis sąlygomis. Tokio filmo – fanų svetainėje „Imdb“ geriausiu filmu išrinkto režisieriaus Franko Darabonto „Pabėgimo iš Šoušenko“ – pėdomis seka austrų režisierius Sebastianas Meise. Jis Kanų kino festivalyje apdovanotoje juostoje „Didžioji laisvė“ („Grosse Freiheit“, 2021) pasakoja apie pokario Vokietijos kalinius. Šių metų Austrijos „Oskaro“ pretendentas kartu su vienu geidžiamiausių šių dienų Vokietijos aktoriumi Franzu Rogowskiu Lietuvos kino teatruose pasirodys nuo sausio 7 d.

Pagrindinius vaidmenis „Didžiojoje laisvėje“ atlieka festivalių mylimi ir žinomi aktoriai – Europos kino apdovanojimuose nominuotas F. Rogowski ir Berlynalėje apdovanotas G. Friedrich. Jaunosios kartos vokiečių aktorius F. Rogowski jau suvaidino Michaelio Hanekes („Laiminga pabaiga“), Terrenco Malicko („Paslėptas gyvenimas“) ir Christiano Petzoldo („Tranzitas“, „Undinė“) juostose. Siekdamas priartėti prie savo veikėjo, aktorius laikėsi specialios dietos ir numetė nemažai svorio. Nors, kaip teigė F. Rogowskis, jis nepatyrė tokių skausmingų išgyvenimų kaip jo įkūnijamas veikėjas, aktorius stengėsi per kūniškumą pavaizduoti jo sunkią patirtį.

Režisierius S. Meise šį vaidmenį ir parašė būtent F. Rogowskiui. Paklaustas, kodėl pasirinko aktorių, režisierius atsakė: „Nes jis yra geriausias. Galvojau apie jį, kai rašėme scenarijų, tačiau jo nepažinojau, todėl negalėjau tiesiog pas jį nueiti ir paprašyti vaidinti filme. Parašėme scenarijų nežinodami, ar jis sutiks“, – apie F. Rogowski pasakojo kino kūrėjas.

Filme veiksmas sukasi apie jauną vyrą Hansą (akt. F. Rogowski), kuris sąjungininkų
išlaisvintas iš koncentracijos stovyklos, keliauja tiesiai į kalėjimą. Pagal Vokietijos
baudžiamojo kodekso straipsnį Nr. 175, jis yra nusikaltėlis, bausmė – įkalinimas.
Nusikaltimas – homoseksualumas. Kalėjime Hansas susiduria su tradiciniu nusikaltėliu Viktoru (akt. Georg Friedrich). Panieką keičia draugystė, o įstatymams pasikeitus paaiškėja ir
tikroji laisvės prasmė. Pasauliniuose kino festivaliuose žiūrovų numylėtiniu tapęs filmas nehumaniškoje tamsoje sugeba įžiebti ryškią laisvės šviesą. Kanų programoje „Ypatingas žvilgsnis“ filmas pelnė Žiūri prizą.

Nors filmo veiksmas vyksta kalėjime, režisierius nekuria slogios istorijos. Dviejų skirtingų vyrų – Hanso ir Viktoro draugystė parodo, kad net ir tokiomis akimirkomis gali gimti kažkas gražaus – sunkiai apibrėžiama draugystė. „Mūsų filmas nėra politinis. Tai – istorija apie du žmones, kurie negalėtų būti labiau skirtingi, bet atranda vienas kitą, trokšdami meilės ir laisvės. Jų istorijos pagrindą sudarantys priespaudos mechanizmai galiausiai pradeda keistis“, – žurnalui „Screen International“ pasakojo režisierius.

Režisieriui S. Meise nuo mažens atmintyje įstrigo filmai apie kalėjimą. Kurdamas „Didžiąją laisvę“ jis prisiminė 1979-ųjų Dono Siegelo „Pabėgimą iš Alkatrazo“. Įkvėpimo sėmėsi ir iš lietuviams gerai žinomo, Kanuose apdovanoto Jacques’o Audiardo „Pranašo“. Žinoma, savo tema jis labiausiai siejasi su F. Darabonto 7-iems „Oskarams“ nominuotu „Pabėgimu iš Šoušenko“, pasakojančiu apie ypatingą draugystę, užsimezgusią tarp kelių kalinių. Pagrindinis veikėjas padeda kitiems, į bėdą pakliuvusiems kaliniams ir kartu svajoja apie laisvę ir kitokį gyvenimą.

Kino juosta „Didžioji laisvė“ skirtingai nei daugelis kitų iš tiesų yra nufilmuota tikrame kalėjime. Buvusioje Rytų Vokietijoje režisierius kartu su komanda atrado 12 apleistų kalėjimų. S. Meise taip pat mąstė kaip būtų galima atkurti kameras studijoje. „Tačiau nusprendžiau to nedaryti. Man buvo svarbu turėti ryšį su realybe“, – apie lokacijos pasirinkimą teigė režisierius.
Kino juosta Lietuvoje nuo sausio 7 d.

Filmo anonsas su lietuviškais subtitrais: https://www.youtube.com/watch?v=d-fzFdKucd0