„Kinas po žvaigždėmis“: iš ko filme „Taksiukas“ šaiposi režisierius T. Solondzas

Birželio 23 d. „Kine po žvaigždėmis“ bus rodomas aštriai apie gyvenimą savo filmuose kalbėti nebijančio režisieriaus Toddo Solondzo filmas „Taksiukas“ (Wiener-Dog, 2016). Tai karčia ironija persmelkta keturių dalių istorija, kurioje takso veislės šunys pasyviai stebi absurdiškai liūdnus savo šeimininkų gyvenimus. Graudžiausia tai, jog filmo herojų gyvenimai – skaudžiai realūs.

Režisierius filme niūriai ir kartu žaismingai žvelgia į modernaus žmogaus gyvenimą, kupiną gausybės siekių ir troškimų, kuriuos dažnai lydi nusivylimai ir nesėkmės. Jis meistriškai formuoja smagias situacijas ir kelia klausimą, „kaip gyvena šiuolaikinis žmogus, kurio realybė – tokia nepakeliama?“ Tiesa, nevertėtų šio klausimo suprasti tiesiogiai.

Anot T. Solondzo, kai žmogus nelaimingu jaučiasi dėl savo baimės priimti sprendimą bei pajudėti iš stagnacijos būsenos, kaltas dėl to yra tik jis pats. Tokie nelaimingi ir vieniši dėl savo kaltės yra visi filmo personažai: meilės ir švelnumo šeimoje stokojantis Remis bei jo tėvai (akt. Julie Delpy ir Tracy Letts), meile nusivylusi ir jos bet kokia kaina trokštanti Dona (akt. Greta Gerwig), nevykęs scenaristas ir studentų nemėgstamas profesorius Deivas (akt. Denis Devito) bei gyvenimo džiaugsmą praradusi senolė (akt. Ellen Burstyn).

Filmo anonsas: 

Dalis šiuolaikinių žmonių, pasak režisieriaus, savo vienišumą bando užpildyti tokiomis modernaus gyvenimo pramogomis, kaip joga, sveikas maistas, augintinis ar grožėjimasis šiuolaikiniu menu. Filmo scena, kurioje sveikuoliškų sausainių prisivalgęs taksas vos nemiršta nuo viduriavimo jo šeimininkams išvykus į jogos treniruotę – viena iš priverčiančių nusišypsoti iš jos aburdiškumo.

Šuo filme taip pat atlieka simbolinį vaidmenį. Taksas yra geriausias ir vienintelis visų filmo herojų draugas, kuriuo jie gali rūpintis ir pasikliauti, tačiau geriausiu draugu jis lieka iki akimirkos, kai tampa tiesiog nebereikalingu. Tokių santykių beprasmiškumą viena geriausiai atspindinčių filmo scenų – kuomet Deivas sumano taksą panaudoti savo komiškai siaubingo plano įgyvendinimui.

Į šiuolaikinį meną T. Solondzas taip pat žvelgia su pašaipa. Modernus menas – tai menas be prasmės, jis nekelia klausimų ir į jokius neatsako. Viena ryškiausių filmo scenų, atskleidžianti tokį režisieriaus požiūrį, yra meno galerijos atidarymas, kur vienu iš eksponatų tampa ant sienos kabanti robotizuota takso iškamša.

Projektą „Kinas po žvaigždėmis“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Daugiau informacijos: www.kinopasaka.lt