„Kino po žvaigždėmis” atidaryme pristatytas naujo K. Vildžiūno filmo „Senekos diena” vaizdo anonsas

Vakar, birželio 16 d. Valdovų rūmų kieme prasidėjo didžiausias vasaros kino renginys sostinėje „Kinas po žvaigždėmis”. Atidarymo vakaro svečiams režisierius Kristijonas Vildžiūnas ir prodiuserė Uljana Kim pristatė naujo lietuviško vaidybinio filmo „Senekos diena” vaizdo anonsą. Šis ketvirtas ilgametražis K. Vildžiūno filmas Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti rugsėjo 30 d.

„Labai džiaugiamės, kad turime galimybę į filmą pakviesti „Kino po žvaigždėmis” žiūrovus. Tai renginys, puoselėjantis originalaus kino sklaidą. Tokį kiną mėgstančių žiūrovų tikrai labai laukiame „Senekos dienoje”, – sako filmo prodiuserė U. Kim.

„Senekos dienos” veiksmas rutuliojasi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių motto „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė”. Meilės trikampis jaunų maksimalistų draugiją išardo tuomet, kai Baltijos kelyje tautos patiria bendrumo jausmą. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakusį gilių jausmų.

Pasak režisieriaus K. Vildžiūno, „Senekos diena” yra filmas apie gebėjimą nugalėti inerciją, apie pastangas kasdienybėje įžvelgti viltį – nepaisant nuoskaudų, praradimų, baimių.

Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė ir kt.

Specialiai šio filmo garso takelio įrašams susibūrė žinoma ‘pertvarkos’ epochos muzikos grupė „Šiaurės kryptis”, kurios vienu lyderių buvo K. Vildžiūnas. „Senekos dienoje” išgirsime neišleistas, mažai žinomas „Šiaurės krypties” dainas, sukurtas 1986 - 1989 metais.

„Senekos diena“ yra pirmas bendras trijų šalių  Lietuvos („Uljanos Kim studija“), Latvijos („Locomotive productions“) ir Estijos („Amrion Production“) filmas; jo gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, nacionalinio kino centrai Latvijoje ir Estijoje, Europos Sąjungos programa „Media”, Europos Tarybos fondas „Eurimages”.