Nacionalizmo pavojus primenantis F.Ozono filmas „Francas“ – tą pačią dieną kino teatruose ir internete

Vasario 3 d. Lietuvos kino teatrų lankytojų ir internetinės platformos „Namų kino pasaka“ žiūrovų laukia išskirtinė premjera – naujausia François Ozono drama „Francas“ (Frantz, 2016). Juodai baltas, 35mm juosta filmuotas darbas – tai ir jautri dviejų žmonių meilės istorija, ir taiklus po Pirmojo pasaulinio karo atsigaunančios Europos portretas, ir subtilus perspėjimas apie neišmoktų skaudžių istorijos pamokų pavojų.

„Francas“ nukelia žiūrovus į mažą Vokietijos miestelį, kuriame sutinkame jauną, apkasuose prarasto sužadėtinio gedinčią Aną (Paula Beer). Vieną dieną prie mylimojo kapo mergina išvysta paslaptingą prancūzą. Adrianas (Pierre Niney) prisistato kaip žuvusio Franco draugas. Tačiau karo palikimas – nepasitikėjimas, užslopinta agresija – vis dar tvyro ore. Miestelyje vyraujant nacionalistinėms nuotaikoms, kiekvienas prancūzas matomas kaip tautos priešas, tad Adriano pasirodymas sukelia ne tik daug klausimų, bet ir atvirą priešiškumą.

„Francas“ – istorinė drama, atskleidžianti dvidešimto amžiaus pradžios laikotarpio problemas, tačiau, kaip ir visi daugiasluoksniai kūriniai, primena universalias, šiandienai itin aktualias istorijos pamokas. Filmas rezonuoja su nerimą keliančiomis pastarųjų metų politinėmis ir socialinėmis tendencijomis, tokiomis kaip Didžiosios Britanijos siekis pasitraukti iš Europos Sąjungos, radikalios dešinės populistų suklestėjimas, pabėgėlių krizės keliamų iššūkių kontekste išpopuliarėjusi nacionalistinė retorika bei ryškėjančios JAV izoliacinės politikos tendencijos.

„Europoje ir pasaulyje kyla įtampa. Jaučiau, kad galiu kalbėti apie tai, kas vyksta šiandien, bet netiesiogiai, leisdamas žiūrovui pačiam kelti klausimus apie dabartinius įvykius. Kaip žinome, istorija dažnai atsikartoja ir dažnai greičiau, nei mes to tikimės – buvo įdomu į tai pažvelgti iš perspektyvos,“ – apie sudėtingos temos pasirinkimo motyvus kalbėjo F.Ozonas.

„Francas“ pastatytas pagal Maurice‘o Rostando pjesę, ekranizuotą 1932 m. Ernsto Lubitscho dramoje „Sulaužyta lopšinė“ (Broken Lullaby). Abu originalūs darbai pristato istoriją iš prancūzo Adriano perspektyvos. F.Ozonas pasirinko papasakoti istoriją iš Vokietijos, kurioje pralaimėjimas sukėlė pažeminimo jausmą ir pakurstė nacionalizmo suklestėjimą, galiausiai atvedusį prie Antrojo pasaulinio karo, pusės.

„France“ režisierius nepasiduoda pokario laikotarpį nagrinėjantiems filmams būdingiem stereotipams, nebrėžia linijų tarp teisiųjų ir kaltininkų, nugalėtojų ir pralaimėjusių, o svarbiausia – nepateikia paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus.

Nuo vasario 3 d. filmas rodomas Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės ir Gargždų kino teatruose bei visoje Lietuvoje internete.