PASAULINĖS ĮŽYMYBĖS A. PÄRTO KŪRINYS SKAMBĖS NAUJAME LIETUVIŠKAME FILME „SENEKOS DIENA“

„Sunku apsakyti, kaip mes didžiuojamės pasiekta galimybe bendrame Lietuvos, Latvijos ir Estijos filme naudoti vieno žymiausių pastarojo šimtmečio kompozitoriaus muziką“, – sako Estijos prodiuserė Riina Sildos, prisidėjusi prie naujo Kristijono Vildžiūno filmo „Senekos diena“ gamybos. Filme skambės esto kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinys „Pari intervallo“.

Šiuolaikinės muzikos klasikas, minimalistinio _tintinnabuli_ („varpų skambesio“) stiliaus kūrėjas A. Pärtas daugelio laikomas vienu iškiliausių Baltijos šalių kultūros ambasadoriumi pasaulyje. Kompozitoriaus kūrybos kelią lydėjo įspūdingi pasiekimai – jis pelnė kelias dešimtis garbingiausių apdovanojimų visame pasaulyje,

pora muzikos albumų, kuriuose įgrota A. Pärto muzika, pelnė „Grammy” apdovanojimus, nuo 1989 m. kompozitoriaus kūryba „Grammy” apdovanojimams buvo nominuota net 11 kartų, jis yra pripažintas pirmu tarp gyvų kompozitorių, kurių kūriniai pasaulyje atliekami dažniausiai. Po konfliktų su sovietų valdžia A. Pärtui 1980-aisiais buvo leista išvykti į Vakarus, jis gyveno Vienoje, Berlyne. Estijai atgavus Nepriklausomybę kompozitorius sugrįžo į savo šalį. Nuo 2010 m. Estijoje veikia Arvo Pärto centras, o naujausio jo kūrinio pasaulinė premjera vos prieš kelias dienas įvyko Los Andželo filharmonijoje.

Pasak vienos iš „Senekos dienos“ prodiuserių R. Sildos, A. Pärtas visuomet buvo kino žmogus, o savo karjeros pradžioje 1960-1970 šalies studijoje „Tallinnfilm” pelnė bene produktyviausio filmų kompozitoriaus vardą. Pernai Tarptautinis Talino kino festivalis „Black Nigths” įteikė A. Pärtui apdovanojimą už gyvenimo kūrybą. Tarp keturių dešimčių filmų, kuriuose skamba šio kompozitoriaus muzika, yra ir mūsų kino žiūrovams puikiai žinomi filmai – A. Pärto kūrybą girdėjome P. Sorrentino „Didžiame grožyje”, T. Tykwerio „Danguje”, A. Zviagincevo „Išvaryme”, Pablo Larraine’o „Klube” ir kituose.

„Lietuviškas filmas „Senekos diena” pasakoja apie bendrą Baltijos šalių istoriją ir tos kartos žmones, kuriuos sieja labia panašūs Sovietų sąjungos žlugimo prisiminimai. Šiai kartai teko atsakomybė, kuriant naują visuomenę, ir jos apmąstymai yra ypač vertinga, aktuali šio filmo tema. Mes, visų trijų Baltijos šalių kinematografininkai, labai artimai bendravome, tai buvo nepriekaištingo bendradarbiavimo pavyzdys, jau nekalbant apie tiesiog malonią kūrybinę patirtį”, – taip darbą su kolegomis Lietuvoje ir Latvijoje apibūdina R. Sildos.

„Senekos dienos” veiksmas rutuliojasi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių _motto_ „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė”. Meilės trikampis jaunų maksimalistų draugiją išardo tuomet, kai Baltijos kelyje tautos patiria bendrumo jausmą. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakusį gilių jausmų.

Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė ir kt.

„Senekos diena“ yra pirmas bendras trijų šalių Lietuvos („Uljanos Kim studija“), Latvijos („Locomotive productions“) ir Estijos („Amrion OÜ“) filmas; jo gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, nacionalinio kino centrai Latvijoje ir Estijoje, Europos Sąjungos programa „Media”, Europos Tarybos fondas „Eurimage”.

Filmo premjera Lietuvoje – rugsėjo 30 d.