Antrajame Mindaugo Survilos filme „Sengirė“ negirdėt užkadrinio balso, kuris gan įprastas gamtos dokumentikai. Šis sprendimas - iššūkis aukščiausia kokybe perteikti slėpiningus sengirių ir jų gyventojų skleidžiamus garsus.
„Išsyk po premjeros dokumentinių filmų festivalyje IDFA žiūrovai teigė, jog užkadrinio balso ir instrumentinės muzikos nebuvimas suteikė galimybę objektyviai patirti unikalų buvimo sengirės gilumoj pojūtį“ ,- sako filmo režisierius M. Survila.
Šiuo metu kino teatrus pasiekė filmo video anonsas. Anot režisieriaus, jo parengimo eigoje didžiausią iššūkį kėlė garso montažas. „Tam, jog išvystum unikaliausias gamtos akimirkas, dažnai tenka ypatingai įsiklausyti ir laukti visą amžinybę, o klipas trunka vos keletą akimirkų. Tad teko gerokai pa sukti galvą, kaip per tą menką minutę žiūrovams perteikti autentiškiausią „Sengirės“ alsavimą“, - pasakoja režisierius. Komanda galiausiai nusprendė jausmo sustiprinimui naudoti „muziką“. Tačiau ne žmogiškąją. Ne tokią, kuri sudrumstų sengirės didybę.
Filmo kūrybinei komandai padėjo Eimantas Belickas - žinomas muzikantas bei montažo režisierius, „Sengirės“ video anonsui garso takelį sukūręs tik iš girios garsų.
Kviečiame išgirsti ir įvertinti jo kūrybą: https://vimeo.com/258240566
Filmui „Sengirė” suteikta garbė tapti “Kino pavasario” uždarymo filmu. Tad nacionalinė premjera įvyks kovo 29 dieną. O nuo kovo 30 dienos filmas bus pradėtas rodyti daugelyje Lietuvos kino teatrų.
Apie filmą
Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus... Nėra jokio užkadrinio balso, tik veik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.
„Sengirės“ pasaulinė premjera įvyko didžiausiame dokumentinių filmų festivalyje IDFA, Amsterdame. Filmas tęsia savo kelionę po įvairius tarptautinius kino festivalius Danijoje, Vokietijoje, Serbijoje, Italijoje ir t.t.