TRYLIKTIEJI „ŽIEMOS EKRANAI“ SIŪLO PATIRTI KITOKIĄ KASDIENYBĘ

Naujųjų metų pradžia kino megėjus ir prisiekusius kinomanus vėl kvies į kino sales: nuo sausio 25 d. dešimtyje Lietuvos miestų svečiuosis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“.

„Festivalį „Žiemos ekranai“ atidarysime su Romaino Gary autobiografinio romano „Aušros pažadas“ ekranizacijos išankstine premjera, kurią pristatys filmo režisierius Ericas Barbier. Rašytojas Romainas Gary gimė Vilniuje 1914 m. ir čia gyveno iki 1928-ųjų, todėl šio šedevru laikomo romano adaptacija kine yra ne tik proga pamatyti to meto Vilnių, bet ir paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.“ – praneša Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani. 

Šiemet festivalį sudaro penkios programos: pagrindinė festivalio programa „Svečias kasdienybėje”, pristatanti naujausias prancūzų režisierių kino juostas, ekscentriškojo kino perfekcionisto Jeano-Pierre’o Melville’io filmų retrospektyva, filmų programa, skirta aktorės Jeanne‘os Moreau atminimui pagerbti, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti dedikuota restauruotų, retai rodomų kino juostų speciali programa bei kino juostos mažiesiems žiūrovams.

 Pagrindinė programa „Svečias kasdienybėje“

 Pagrindinės programos filmai išsiskiria labai savitu režisierių požiūriu į supantį pasaulį: tiriamas įdomus, kitoniškas žmogaus santykis su juo. Programos pavadinimas – „Svečias kasdienybėje“ – pabrėžia režisierių žvilgsnio autentiškumą, o žiūrovas kviečiamas kitaip, nepažįstamu būdu, patirti ir savo būtį.

Pagrindinėje programoje bus parodytas naujausias Mathieu Amalrico filmas „Barbara“ (Barbara, 2017) – netradicinė biografinė juosta apie garsiąją Prancūzijos dainininkę. Taip pat žiūrovai galės pamatyti Serge’o Bozono šiuolaikinę „Daktaro Džekilo ir Pono Haido“ interpretaciją filme „Ponia Haid“ (Madame Hyde, 2017) su puikiu aktorių Isabelle Huppert ir Romain Duris duetu.   

Programos filmuose įvairiai vaizduojamas susidūrimas su kitu, su kitokiu: Antoine’o Barraud juostoje „Menininko portretas“ (Le Dos rouge, 2015), kurią festivalyje pristatys pats režisierius, nagrinėjamas monstriškumas dailėje ir savo paties esybėje, o visuomenėje įsigalėję stereotipiniai nusistatymai apnuoginami menininko ir režisieriaus Neïlo Beloufa satyriniame trileryje „Occidental“ (Occidental, 2016) – tai Paryžiaus viešbutis, kuriame ką tik apsistojusiai ekscentriškai italų porelei (vaid. Paul Hamy ir Idir Chender) metami keisti ir nepagrįsti kaltinimai.

Programoje taip pat bus galima pamatyti ir „Auksinės kameros“ apdovanojimą pelniusią, rimtai juokauti mokančios, debiutuojančios režisierės Léonoros Serraille paryžietišką komediją „Sveiki atvykę į Monparnasą“ (Jeune femme, 2017), apie jaunos merginos pastangas savarankiškai susikurti gyvenimą iš naujo. 

Dar viena festivalio viešnia – fotografė ir režisierė Valérie Massadian „Žiemos ekranuose” pristatys savo filmą „Mila“ (Milla, 2017), jautrų pasakojimą apie stebuklingą jaunystę ir tapsmą suaugusiu.

 Festivalio retrospektyvos: Jeanas-Pierre’as Melville’is ir Jeanne Moreau  

2017-aisiais buvo minimos režisieriaus Jeano-Pierre’o Melville’io 100-osios gimimo metinės. Šia proga jo filmų retrospektyva buvo parodyta daugiau kaip 20 miestų įvairiausiose šalyse. J. P. Melville’is šiandien laikomas nenuneigiamai vienu svarbiausių noir kino žanro kūrėju, įkvėpusių tokius režisierius kaip M. Scorsese, Q. Tarantino, J. Woo.

P. Melville’io kūrybą ir jo filmų personažus suformavo karo išgyvenimai – ten patirta brolystė, asketiškumas, šalia vienas kito žengiantys gėris ir blogis, kaltės ir nekaltumo ribos, akistata su mirtimi.

 Retrospektyvoje bus galima pamatyti ankstyvuosius režisieriaus filmus – trumpametražį debiutą „Klouno gyvenimas“ (24 heures de la vie d’un clown, 1946), filmus „Jūros tylėjimas“ (Le Silence de la mer, 1947), „Bobas Lošėjas“ (Bob le Flambeur, 1955). Pastaroji juosta padarė didelę įtaką Naujosios bangos režisieriams. Taip pat ir vėlesnius filmus – „Leonas Morenas, kunigas“ (Léon Morin, prêtre 1961), „Skundikas“ (Le Doulos, 1962) bei kultiniais tapusius – „Samurajus“ (Le Samouraï, 1967), „Šešėlių armija“ (L’Armée des ombres, 1969), „Raudonasis ratas“ (Le Cercle rouge, 1970).

Festivalio metu įvyks fotografo André Perlsteino, dirbusio Melville’io filmavimų aikštelėse, fotografijų parodos atidarymas. Joje įamžintas ne tik pats J. P. Melville’is, bet ir garsūs aktoriai, sukūrę vaidmenis jo filmuose – Lino Ventura, Sergio Reggiani, Michelis Piccoli bei kitos svarbios 8-ojo dešimtmečio kino, muzikos, literatūros pasaulio asmenybės. 

Dar vienas ypatingas žvilgsnis festivalyje skiriamas prancūzų aktorei Jeanne’ai Moreau, išėjusiai anapilin praėjusių metų liepą. Prancūzų kino ir prancūziško gyvenimo būdo ikona tapusi aktorė į kino ekranus įnešė jolie-laide – nestandartišką grožį. Kompleksiškose jos rolėse laisvė pynėsi su geiduliu, sumanumas su lengvabūdiškumu, kuriuos aktorė mokėjo parodyti vien savo žvilgsniu.

„Žiemos ekranai“ kvies dar kartą išvysti prancūzų kino legendos sukurtus vaidmenis François Truffaut filme „Žiulis ir Džimas“ ir Louis Malle’io juostoje „Liftas į ešafotą“ (Ascenseur pour échafaud, 1957). Programoje bus galima pamatyti ir makabrišką Luiso Buñuelio juostą „Kambarinės dienoraštis“ (Le Journal d’une femme de chambre, 1964, rež. L. Bunuel), kurioje J. Moreau atlieka pastabios tarnaitės Selestinos vaidmenį bei detektyvinį F. Truffaut filmą „Nuotaka juodais drabužiais“ (Mariée était en noir, 1967). Taip pat žiūrovai galės pamatyti Josée Dayan juostą „Ta meilė“ (Cet amour-là, 2001), kurioje Jeanne Moreau suvaidina savo gerą draugę, rašytoją Marguerite Duras, išgyvenančią paskutinę savo meilės istoriją su žymiai už ją jaunesniu studentu Janu. 

Speciali programa  „Amžiaus kronikos“

Kviesdamas kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Prancūzų institutas Lietuvoje kino festivalyje „Žiemos ekranai“ pristatys ir specialią programą „Amžiaus kronikos“. Joje – nepelnytai mažai mažai žinomų režisierių filmai, šmaikščiai liudijantys praėjusio šimtmečio vizualiosios kultūros raidą.

Programoje bus galima pamatyti neseniai restauruotą režisierės Nicole Vedrès iš archyvų sumontuotą juostą „Paryžius, 1900-ieji“ (Paris 1900, 1948), kurioje vaizduojama paryžiečių kasdienybė belle époque laikotarpiu. Taip pat programoje pristatomi Naujosios bangos režisieriaus Jacqueso Rozier filmai: šilta, atsisveikinimo liūdesiu nuspalvinta juosta „Sudie, riešutėli“ (Adieu Philippine, 1962), pasakojanti apie televizijoje dirbančio techniko atostogas su dviem merginomis prieš išvykstant į tarnybą Alžyro kare, bei trumpametražės juostos „Paparacai“ (Paparazzi, 1963) ir „Bardot ir Godard“ (Bardot et Godard, 1963), sukurti J. L. Godardo filmo „Panieka“ filmavimų metu Kaprio saloje. Programoje bus galima pamatyti ir pirmąjį J. Rozier’o trumpametražį filmą „Vėl į mokyklą“ (La Rentrée des classes, 1955), kuriame vaidmenis atlieka vietiniai mažo Provanso regiono miestelio gyventojai. „Amžiaus kronikas” baigia viena smagiausių jos juostų – režisieriaus Luco Moullet juosta „Alkazaro kėdės“ (Les Sièges de l’Alcazar, 1989) apie du kino kritikus, negalinčius būti kartu dėl nesutampančio skonio kinui.

Programa vaikams ir paaugliams 

Jaunieji kino žiūrovai bus kviečiami pamatyti du prancūzų animacinius filmus: režisieriaus Jacques-Rémy Girerdo filmą „Varlių pranašystė“ (La Prophétie des grenouilles, 2001) apie gyvūnus, mėsėdžius ir žolėdžius, turėsiančius išmokti sugyventi kartu viename laive, bei vyresnio amžiaus vaikams ir animacijos mėgėjams skirtą režisieriaus Sébastieno Laudenbacho juostą „Mergaitė be rankų“ (La Jeune fille sans mains, 2016), sukurtą brolių Grimų pasakos motyvais, kurioje be galo paveikiais piešiniais vaizduojama gėrio ir blogio kova, o taip pat ir stebuklingas žmogaus ryšys su gamta.

Šįmet tryliktąjį kartą pristatomą prancūzų kino festivalį „Žiemos ekranai“ organizuoja Prancūzų institutas Lietuvoje. „Žiemos ekranai“ yra kasmet visoje Lietuvoje vykstantis renginys, reikšmingai prisidedantis prie Prancūzijos kultūros sklaidos šalyje politikos.