Daugiau 60 tūkst. žiūrovų kino teatruose sutraukusį Mindaugo Survilos filmą „Sengirė“ nuo šiol galima pamatyti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Filmas pasirodė internetinėje namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“. Pasirinkdami šį filmą žiūrovai taip pat prisidės prie lietuviškų girių išsaugojimo: dalis filmo bilieto kainos atiteks miškų atkūrimui ir puoselėjimui.

Į senąsias Lietuvos girias bei jų gyventojus jautriai žvelgianti „Sengirė“ tapo 2018-ųjų lietuviško kino fenomenu. Filmas apdovanotas 8 tarptautiniais ir 2 nacionaliniais kino apdovanojimais „Sidabrinė gervė“, o pristatydamas filmą režisierius aplankė per 35 tarptautinius festivalius nuo Sidnėjaus iki Niujorko.

„Kur benukeliaučiau, „Sengirė“ beveik visur buvo sutinkama pilnose salėse. Man pačiam buvo atradimas, kad žmonės gyvenantys visiškai skirtingomis sąlygomis (ar kur nors Sibiro miškuose, ar sausakimšame Niujorke, ar Biržų rajone) filmą perskaito labai panašiai. Matyt mes vis dar turime iš senovės išlikusį pajautimą“, – teigia filmo režisierius Mindaugas Survila.

Jis sako sulaukęs daugybės laiškų iš visame pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių su klausimais, kaip pamatyti „Sengirę“: „Filmas buvo rodomas Olandijoje, po Naujųjų pasirodys Prancūzijoje, bet džiaugiuosi, kad internete dabar jį gali pamatyti visi norintys“.

„ŽMONĖS Cinema“ ir „Sengirės“ komanda kviečia žiūrovus ne tik pažinti ir pamilti Lietuvos girias, bei prisidėti prie jų saugojimo. Dalis (2 eur nuo kiekvienos peržiūros) už filmo nuomą surinktų lėšų bus skiriama miškų atkūrimui ir puoselėjimui „Visada džiugu, kai kinas nėra tik pramoga. Mums iškart patiko „Sengirės“ kūrėjų sumanyta iniciatyva dalį pajamų skirti miškų išsaugojimui. Tikiuosi, kad tai pasirodys svarbu ir filmo žiūrovams internete“, – sako platformos „ŽMONĖS Cinema“ vadovė Andrė Balžekienė.

Filmas „Sengirė“ nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Iki žmogaus atsiradimo apie 80 procentų Lietuvos teritorijos dengė gyvūnais, medžiais ir augalais turtingos girios. Šiuo metu miškai užima apie 30 proc, šalies ploto, tačiau miškas nėra senoji giria. Pasak mokslininkų, didesnių plotų senųjų girių Lietuvoje nebeliko, galima rasti tik jų elementų.

Kadangi senieji miškai būna iškertami, su jais kartu žūsta ir tūkstančiai įvairiausių rūšių, kurios gali išlikti ir gyventi tik senuose miškuose. Būtent šiose vietose galima aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ir saugomų gyvūnų ar augalų. Skaičiuojama, kad vertingi sengirių plotai labai maži, teužima vos 0,6 proc. šalies ploto. „Tačiau mes galime didžiuotis, kad tuos turime nors labai mažą dalelę šių miškų ir galime juos išsaugoti. Kai tuo tarpu Vakarų Europa jau senai išnaikinusi savo senasias girias“, – sako M.Survila.

Tam, kad paprastas miškas taptų sengire, reikia, kad pasikeistų nuo 1 iki 4 medžių kartų, tai yra 160-120 metų.

„Sengirę“ žiūrėkite adresu www.zmonescinema.lt nuo lapkričio 30 d.